Publikacijos

2019 sausio 8 diena

Elektroniniame leidinyje “Švietimo naujienos“ publikuotas LBA narės Dalios Balčytytės straipsnis apie jos vedamus biblioterapijos užsiėmimus mokyklose.

Kaip priimu „kitokį“ nei aš? Biblioterapija mokykloje

2019 sausio 4 diena

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos periodiniame leidinio “Šiandien aktualu“ 2018 metų nr. 2 (59) paskelbti du LBA narių straipsniai:

  1. Jūratė Sučylaitė “Poezijos parinkimas biblio/poezijos teraopijai“ p. 76-89
  2. Daiva Janavičienė “Biblioterapija: literatūros atrankos kriterijai“ p. 60-75

2018 metų

POEZIJA tai GALIMYBĖ IŠBŪTI

„The New York Times“ publikuotas Jennifer Bartlett, cerebriniu paralyžiumi sergančios JAV poetės straipsnis apie turinčius įvairių sveikatos sutrikimų savo šalies kolegas – poetus,  gebančius per poeziją ir meną atskleisti savo išgyvenimus  ir tuo padėti sau. Straipsnio autorė pristato 2017 m. Jungtinėse Amerikos valstijose išleistą dešimties negalią turinčių poetų kūrybos knygą, kurią iliustravo  Brukline veikiančios nevyriausybinės organizacijos LAND studio nariai. Pastarieji taip pat turi įvairių sveikatos problemų. Knygą išleido nevyriausybinė organizacija ZOEGLOSSIA, remianti negalią turinčių autorių kūrybos leidybą.

Jennifer Bartlett nuomone, poezija yra natūrali ir organiška meno forma, juk jos kūrimas nereikalauja nei sunkaus darbo, nei finansinių išteklių. Rašant eilėraštį netgi nebūtina laikytis gramatikos taisyklių, tai tiesiog kažkieno patirties ar išgyvenimų balsas. Straipsnyje autorė rašo „Daugeliui, turinčių negalią, poezija – tai būdas „būti pasaulyje“, pasaulyje, kuris tarsi ne mums sutvertas, pasaulyje, kuris nuolat priešinasi mūsų buvimui. Per poeziją mes galime atrasti ir susikurti pasaulį iš naujo“.

Publikuotame tekste iš minėtos knygos pateikiama dešimties autorių poezija, taip pat ir iliustracijos. Visą straipsnį galima paskaityti čia. 

Straipsnio autorės Jennifer Bartlett eilėraščio laisvas vertimas:

DIENA PO TERORO ATAKOS

Sekančią dieną po teroro atakos

Aš atsiverčiau „Girly Man“ ir skaičiau eilėraštį apie 9/11 ir galvojau koks tikslumas.

Kūnas įstrigęs judėjimo atsiminimuose.

Prabėgo dvi dienos ir niekas nebesidomėjo.

Tik aštuoni žmonės žuvo, beginkliai.

Pagaliau tai tik miesto vidurinė mokykla-

Nedidelė tragedija liūdnų naujienų gausybėje.

 

Kai esi sergantis – eini pas slaugytoją.

Taigi, aš nuėjau. Sėdėjau jo sode ir jis man pasakojo istorijas, kol gėriau kavą su pienu.

Slaugytojo vyras Timothy laikė mano ranką.

Jie ginčijosi, ir tose aplinkybėse tai atrodė žavu.

Jaučiausi tokia maža,

Mažytė moters atplaišėlė, lyg Joan Didion *

Neįmanoma žodžiais apibūdinti kas atsitiko: ataka? Nelaimingas atsitikimas? Įvykis?

Žodžiai, kurie staiga nušvisdavo galvoje, visi netiko.

Slaugytojas nusijuokė, kai pasakiau „nepaklusnūs“.

Viršuje, mažame kambarėlyje, per mažame dviems suaugusiems vyrams,

Irzlus Čihuahua šunelis ir bet kokia katė,

Slaugytojas parodė Jane Jacobs* knygą, užrašytą jam.

Vėliau Timothy palydėjo mane iki darbo,

Lyg būčiau ne mokytoja, o vaikas, sunkiai einantis pirmąkart į mokyklą.

 

*Joan Didion –  https://en.wikipedia.org/wiki/Joan_Didion

* Jane Jacobs –   https://en.wikipedia.org/wiki/Jane_Jacobs

 

Straipsnio apžvalgos autorė: Simona Žilienė

 

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: