Biblioterapija Naujosios Vilnios bibliotekoje

psichologas_dirba_nuotoliniu_buduNaujosios Vilnios bibliotekoje biblioterapijos metodai taikomi nuo 2004 metų, kuriant įvairius projektus netradicinėms veikloms finansuoti. Pradėta nuo lankančiųjų Dienos centrą vaikų ir paauglių tikslinės grupės užsiėmimų bibliotekos patalpose. Po 10 metų biblioterapijos užsiėmimai persikėlė į virtualią erdvę, tam tikslui sukurtas biblioterapinis žaidimas. Nuo 2017 metų veiklos prasiplėtė, įtraukiant ir grupėse besilankančių vaikų tėvus. Būtina paminėti, kad biblioterapijos užsiėmimus nuo pat veiklos pradžios veda tuo tikslu per projektines veiklas įdarbinamas psichologas, ne tik profesionaliai dirbantis su vaikais, bet ir matuojantis užsiėmimo poveikį.
Nuo 2018 metų biblioterapinėms veikloms pasitekta Trisdešimties milijonų žodžių programa (TMŽ), lavinanti mažų vaikų ir su jais dalyvaujančių tėvų komunikacijos įgūdžius. Visų projektų kūrėja ir kuratorė – Naujosios Vilnios bibliotekininkė – Rita Venskūnienė.

Biblioterapijos taikymo pradžia

Skirtingi Lietuvos ir užsienio autoriai biblioterapijai nusakyti yra sukūrę įvairiausių apibrėžimų. Vienas iš paprasčiausių – tai knygų naudojimas, siekiant padėti žmonėms išspręsti savo problemas. Senovės graikai, norėdami pabrėžti psichologinę ir dvasinę literatūros svarbą, virš bibliotekos durų kabindavo lentelę „Sielos gydymo vieta“. Todėl neatsitiktinai biblioteka stengiasi prisiimti šiai sričiai globėjos vaidmenį. Naujosios Vilnios bibliotekoje biblioterapijos metodas naudojamas nuo 2004 m. Prielaidas biblioterapijos įsitvirtinimui sudarė būtinybė padėti vaikams ir paaugliams, kurie lankė bibliotekoje įsikūrusį dienos centrą, vykdantį neformalaus švietimo veiklas. Norėjome pagelbėti jiems spręsti psichosocialines problemas ir stiprinti psichinę sveikatą.
Biblioterapinė vaikų ir paauglių grupė buvo suformuota 2004 m. gavus finansinę paramą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vilniaus m. savivaldybės. Dienos centro psichologė, bendradarbiaudama su kitais sveikatos ir socialinių paslaugų specialistais bei bibliotekininkais, parengė darbo su minėta tiksline grupe, metodiką. Grupės sudėtis ilgą laiką buvo pastovi, nors buvo sudarytos sąlygos įsilieti naujiems nariams, ar ją palikti. Kai kurie dalyviai biblioterapijos grupę lankė net kelerius metus. Prieš užsiėmimą ir po jo psichologė atlikdavo anketinę apklausą, vertindama dalyvių emocijų ar elgesio pasikeitimus. Užsiėmimams iš knygų buvo parenkami tekstai, kurie „užkabindavo“ paauglių problemas (pvz. kaip jaučiasi vaikas, kai tėvai išvyksta dirbti į užsienį).

 

Technologiniai pokyčiai keičia ir biblioterapijos metodus

interaktyvus_zaidimasPer 10 metų biblioterapinio darbo su vaikais ir paaugliais tapo akivaizdu, kad jauniesiems grupės dalyviams vis svarbesnės tampa technologijos. Be to, jie dažnai vengia tiesiai išsakyti savo problemas psichologui, nori kalbėtis apie tai individualiai, o psichologui ne visada užtenka laiko tokiems pokalbiams. 2015 m. suorganizuota sutelktųjų diskusijų grupė, apimanti Naujosios Vilnios bibliotekos dienos centro ir projekto partnerio – Antakalnio vaikų socialinės globos namų specialistus. Siekta išaiškinti socialinės rizikos grupėms priskiriamų vaikų ir jaunimo poreikius biblioterapijos paslaugai internetinėje erdvėje. Tyrime išaiškėjo, kad viena iš veiklos problemų yra susijusi su dalyvių baime ir nepasitikėjimu svetimais žmonėmis. Dėl to biblioterapijos užsiėmimų dalyviai nenoriai atskleidžia savo problemas. Pagal išgeneruotą idėją tais pačiais metais sukurtas bandomasis projektas, skirtas virtualios biblioterapinės platformai sukurti. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, sukurta virtuali pokalbių svetainė turi „sužaidybintas“ erdves ir veikia nuotoliniu būdu. Žaidime veikia biblioterapijos grupės dalyvio personalija -„avataras“ ir konkretus psichologas, kuris yra grupių moderatorius. Žaidėjai turi pasirinkto literatūrinio personažo išvaizdą, o tikruosius dalyvių duomenis žino tik grupės psichologas. Tokiu būdu, biblioterapinėje grupėje dalyvaujantys turi didesnę galimybę atsiverti ir saugiau jaustis. Dalyvaujantys žaidime, gali pasirinkti literatūrinių ar istorinių personažų išvaizdą, emocinę išraišką, kuri netiesiogiai psichologui padeda įvertinti dalyvio vidinę būseną ar siekius. Bibliotekoje sukurta neformali ir dėl to patraukli aplinka, ji pritaikyta grupinės biblioterapijos užsiėmimams. Aplinka suteikia saugumo bei vidinės laisvės atsiverti reikšti jausmus. Šiuo metu pokalbių svetainėje jau sukurtos trys skirtingų interjerų virtualios pokalbių erdvės, kuriose kiekvieną kartą gali keistis kai kurios aplinkos detalės. Pavyzdžiui užsiėmimo metu gali už lango lyti lietus, snigti, čiulbėti paukštis ir kt.
Į užsiėmimus kviečiami ir tėvai padėjo pasiekti geresnių rezultatų

konsultaciju_akimirkosIki 2018 m. pabaigos biblioterapijos grupėje yra apsilankę per 400 vaikų ir paauglių, taip pat apie 200 suaugusiųjų vaikų šeimos narių. 2017-2018 metais pagal psichologo rekomendacijas į atskiras grupes buvo kviečiami biblioterapijoje dalyvaujančių vaikų tėvai. Anot psichologės, tuomet, kai į šį veiksmą įsijungia šeima, atsiranda ženkliai geresni pokyčiai.
2017 m. psichologo atlikti projekte vykusios biblioterapijos tyrimų rezultatai įgalina Naujosios Vilnios bibliotekininkus tęsti paslaugą. Biblioterapijos poveikis vertinamas, pasitelkiant profesionalius klausimynus. Pastaraisiais siekiama atskleisti projekto veiklos poveikį vaikų ir suaugusiųjų psichoemocinei sveikatai. Be to buvo matuotas poveikis vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų bei vertintas jų problemų ir jausmų atpažinimo įgūdžių vystymas. Buvo stebimi gebėjimai atpažinti problemas ir įvardinti jausmus tai panaudojant sprendimų priėmimui. Vykdytu tyrimu siekta suvokti, ką patiems dalyviams reiškia dalyvavimas projekte (ką jie išgyveno, patyrė ir kuo ši patirtis svarbi, prasminga).

Mokslininko stebimi pokyčiai leidžia fiksuoti pasiekimus

Stebėdamas dalyvį kiekvieno biblioterapijos seanso metu, tyrėjas tinkamiausiai atskleidžia vaikų savivertės, bendrumo jausmo keitimąsi. Parodo sampratos, kad esi normalus, bet aplinka, kurioje funkcionuoji, yra nenormali, – pasikeitimus, o taip pat laisvumo, kalbant apie savo asmenines problemas bei autentiškumo pokyčius. Pasibaigus kiekvienam biblioterapijos seansui, psichologas apdoroja dalyvio stebėjimo duomenis. Fiksuojamas pasisakymų dažnumas, trukmė, intensyvumas, turinio, psichoemociniai pokyčiai. Čia ir dabar vykstančius pokyčius itin svarbu vertinti, siekiant koreguoti elgesio ir emocinius sutrikimus, bei pagelbėti sprendžiant tėvų problemas, kylančias iš neadaptyvaus vaiko emocijų ir elgesio.
Sukurtos poveikį didinančios priemonės
Kaip sveikatą stiprinanti ir emocinę įtampą mažinanti priemonė po grupinių seansų, bibliotekos elektroninėje svetainėje yra sukurta relaksacijos sala. Tai – emocinę įtampą atpalaiduojanti 5D skaitmeninė programa, kurios pagalba nusikeliama į virtualų gamtos prieglobstį.
Biblioterapijos platforma yra nuolat tobulinama, papildant naujomis technologinėmis priemonėmis, tam reikia pastovių finansinių investicijų, todėl kasmet įvairiems fondams Naujosios Vilnios bibliotekininkė rengia tęstinius projektus. Jų dėka galima tiek vaikams, tiek ir suaugusiems padėti spręndžiant svarbias ir dažnai skaudžius išgyvenimus sukeliančias problemas. Svarbu ir tai, kad pokalbių svetainėje vedamuose biblioterapijos užsiėmimuose nuo 2015 m. iki 2018 m. galėjo dalyvauti ne tik Vilniaus miesto gyventojai, bet ir įvairių Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojai, kitų socialinių ir švietimo institucijų globotiniai.

Biblioterapinė veikla prasiplėtė komunikacijos įgūdžius lavinančia programa

Nuo 2019 m. Naujosios Vilnios bibliotekoje biblioterapijos taikymui darbuotojai pritaikė dar vieną metodą, paremtą į Lietuvą atkeliavusia Trisdešimt milijonų žodžių (TMŽ) programa. Ši programa sukurta pagal medicinos daktarės Danos Suskind knygą „Kaip kalbėjimas lavina vaiko smegenis“ ir mokslininkų B. Hart ir T. Risley tyrimais. Programos pagalba vykdoma biblioterapija tėvams suteiks žinių, kaip nuo ankstyvos vaikystės skatinamas vaiko ir tėvų bendravimas sąlygoja kokybišką vaiko vystymąsi ir palaiko glaudų šeimos santykį. TMŽ paremtos biblioterapijos tikslas – sukurti tvirtus komunikacinių gebėjimų pamatus ankstyvojo amžiaus vaikams, programoje dalyvaujantiems kartu su tėveliais.
Šis Geštalto terapijos principais besinaudojantis biblioterapijos metodas sukurtas grupinei vaikų ir tėvų veiklai, atviram tarpusavio dialogui. Biblioterapijios dalyvių grupė (vienu metu trys šeimos su vaikais) kartą per savaitę atvyksta į užsiėmimus specialiai tam skirtame, bibliotekoje įrengtame multisensorianiame kambaryje. Multisensorinės priemonės sustiprina poveikį, nes labiau stimuliuojami pojūčiai. Pagrindinis programos uždavinys – padėti tėvams suprasti, kokią galią vaiko raidai, šeimos tarpusavio ryšiui turi žodžiai, kalbėjimas, bendravimas. Užsiėmimuose skatinama kalbinė patirtis, tėvų ir vaiko bendravimas teksto pagalba, paaiškinant, kaip ir kodėl vaikystėje formuojama būsima vaiko sėkmė. Planuojama, kad užsiėmimuose gautos biblioterapinės įžvalgos atskiru skyriumi suguls į knygą “Rimti pokalbiai”. Tokiu būdu bus plačiau paskleita TMŽ programos metodinė medžiaga jaunoms šeimoms.

Dr. Daiva Janavičienė,
Lietuvos biblioterapijos asociacijos sekretorė,
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos metodininkė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: